Korupcijos pasekmės valstybei ir visuomenei

Korupcijos pasekmės valstybei ir visuomenei brangiai kainuoja

Valstybėje veikia turintis klaninių požymių darinys. Tai kai kurie korumpuoti politikai ir valstybės tarnautojai, sudarantys palankias sąlygas kai kuriems šešėliniams veikėjams, koncernams, holdingams ir trastams parazituoti valstybės bei visuomenės sąskaita ir juos dengiantys, prekiaujantys sąžine, kai kurie žurnalistai. Visa tai galima pavadinti valstybės vėžiu, vedančių į valstybės ir tautos sunaikinimą.

  • Europos komisijos (eurostat) prognozė, iki 2100 metų Lietuvoje gyvens 1.68 milijonų gyventojų (skaityti išsamiau…)
  • Pagal daugeli svarbiausių socialinių-ekonominių rodiklių Lietuva yra Baltijos ir Europos Sąjungos valstybių gale.
  • Lietuva yra viena labiausiai korumpuotų šalių Europos Sąjungoje (skaityti išsamiau…)

Korupcijos pasekmės valstybei ir visuomenei

Korupcijos pasekmės valstybei ir visuomenei:

  • didelė korupcija = pažeidžiamas viešasis interesas, tiesioginiai nuostoliai valstybei ir visuomenei = grobstomas valstybės biudžetas ir europos sąjungos paramos lėšos
  • šešėlinių klanų veikimas = iškreipta politinė, teisinė, ekonominė, socialinė sistema, laisva rinka, pažeista dalis politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų, žiniasklaidos = nepilnavertė demokratija = pažeidinėjama konstitucija, žmogaus teisės ir laisvės = silpnos socialinės garantijos
  • parazitiniai monopoliai svarbiausiose gyvenimo sferose = išnaikintas smulkus-vidutinis, šeimos verslas ir žemės ūkis = silpna konkurencija = didelės pragyvenimo kainos = mažos algos, silpna darbo rinka = didelis skurdas, socialine atskirtis, pajamų nelygybė = mažas vidutinis gyventojų sluoksnis (kuris yra valstybės pagrindas ir pamatas) = katastrofiška emigracija = didelis girtuokliavimas = didelis savižudybių skaičius.
  • stambiųjų rinkos dalyvių dominavimas = nepalankios, nesąžiningos sąlygos augintojams, perdirbėjams, gamintojams, tiekėjams ir pirkėjams = surenkamas mažesnis valstybės biudžetas = didesnė finansinė našta visuomenei = didelė valstybės skola
  • per didelė mažos, egoistinės grupės žmonių ( mažiau 0.5% ) įtaka valstybei = mažos galimybės piliečiams dalyvauti savo valstybės valdyme ir sprendimuose = piliečių nusivylimas demokratija, teisingumu, žmogiškomis vertybėmis = didelis valstybės pažeidžiamumas priešiškom jėgom = silpnas konkurencingumas tarptautinėje erdvėje

Islandijoje įvyko taiki revoliucija

Islandijoje įvyko taiki revoliucija, žmonės patobulino valstybės sistemą.

Interviu su naujai išrinkto parlamento nare, pilietinio judėjimo dalyve Birgitta Jonsdottir ir pamokos, kaip žmonės susigrąžino valstybės kontrolę į savo rankas:

1. dalis video

2. dalis video

3. dalis video

 

Islandija pirmoji Europoje pateko į finansinę duobę. Dabar pirmoji pasaulyje ant bankrutavusių bankų griuvėsių kuria tiesioginę demokratiją.
Islandijos pavyzdys pamoko, kaip per trejus metus galima nueiti kelią nuo finansinės griūties iki taikios revoliucijos ir vėl sugrįžti prie ekonomikos augimo.
Vakarų pasaulyje smukus piliečių pasitikėjimui įprastomis demokratijos institucijomis – partijomis, parlamentu, žiniasklaida – internetas suteikė viltį apsieiti ir be jų, politiką galima sugrąžinti žmonėms.
Buvo sudaryta galimybė daugumai rengti ir priimti Konstituciją bei įstatymus ir vietoj privatizacijos, kaip panacėjos nuo visų ekonomikos bėdų, buvo vykdoma resursų nacionalizacija, vietoj valstybės paslapčių įsivyravo viešumas, vietoj atstovaujamosios demokratijos – tiesioginės demokratijos elementai.
Tam, kam svarbūs daugumos ir žmonių interesai, rūpi tikroji demokratija, Islandijos organizuotos daugumos istorija yra tiesioginės demokratijos ir realaus daugumos teisių įgyvendinimo, liaudiško įstatymų kūrimo ir liaudies savivaldos pavyzdys. Viso to, be ko tikroji demokratija yra neįmanoma.
Visi suprantame demokratiją taip, kad balsų dauguma piliečiai išrenka atstovus į parlamentą, išrinktieji leidžia šaliai ir žmonėms protingai parengtus, reikalingus įstatymus, prižiūri valstybės tarnautojus. Baigę kadenciją atstovai pasikeičia. Taip buvo Lietuvoje iš karto atkūrus nepriklausomybę, tačiau paskui susiformavo taip vadinamasis „elitas”“, žmonės, kurie įprato prie valstybės tarnybos ir jau negali be to gyventi, kurie įsitikinę, kad tik jie geriausiai moka valdyti, kad jie nepamainomi, kad juos pakeitus tautą ištiktų tragedija. Tokia sistema, kai nevyksta politikų kaita ir partijų atsinaujinimas, labai palanki papirkinėjimui ir kitoms korupcijos formoms, blogiems, siauroms interesų grupėms naudingiems įstatymams leisti.

Islandijos įvykių chronologija

Iki 2008-jų finansų krizės Islandijos dešiniųjų valdžia prastai kontroliavo vietos bankus, kurie praktikavo rizikingas finansines schemas ir galiausiai žlugo. Bankuose pinigus laikę ir juos praradę britai, olandai ėmė spausti Islandiją kompensuoti nuostolius panaudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Islandijos kronos vertė krito 70%, nedarbas tapo masinis. Gyventojai išėjo į gatves, vyriausybė atsistatydino, vėliau žlugo ir antra vyriausybė.

1991-2004 m. Islandijos premjeras Davidas Oddssonas padėjo pamatus bankų piramidei, jis laikomas atsakingu dėl klaidų, kurių pasekmė – 2008 m. finansų katastrofa. Islandijos bankininkams pavyko pastatyti tobuliausią pasaulyje finansinę piramidę, prieš pat jai griūvant trijų didžiausių šalies bankų skolos devynis kartus viršijo bendrąjį vidaus produktą. Jas išdalijus visiems gyventojams pradedant naujagimiais, baigiant senukais, kiekvienas turėtų atiduoti 160 tūkst. eurų užsienio kreditoriams.

2003 m. visi šalies bankai buvo privatizuoti.

2008 m. antroje pusėje investuotojai iš viso pasaulio pareikalavo išmokų, trys didžiausi Islandijos bankai žlugo. Krona neteko 70% vertės.

2009 m., praėjus keleriems mėnesiams po bankų žlugimo ir didžiausios šalies istorijoje ekonominės krizės, islandai masiškai išėjo į gatves protestuodami prieš krizės priežastimi tapusius bankininkus ir politikus, leidusius taip atsitikti. Į Islandijos parlamentą Altingą atėjusios naujosios politinės jėgos – socialdemokratų ir kairiųjų žaliųjų koalicija – sutiko su aktyvistų reikalavimais. Koalicija rinkimus laimėjo, kai protestuotojai privertė trauktis beveik du dešimtmečius šalį valdžiusią dešiniųjų Nepriklausomybės partiją.

2009 m. sausį piliečiai išėjo į gatves ir ėmė daužyti šaukštais, samčiais puodus, sausį po savaitinio virtuvinio triukšmo vyriausybė atsistatydino, demonstrantai, užplūdę aikštę prie parlamento, reikalavo persvarstyti Konstituciją, naujasis parlamentas tuo klausimu sušaukė tautos susirinkimą. Nutarta išrinkti dvidešimt penkis konstitucinio susirinkimo narius, kurie kartu su piliečiais turės sukurti naują pagrindinį įstatymą. Vienas iš nedaugelio reikalavimų kandidatams buvo nepartiškumas.

2009 m. balandį į valstybės tarnybą atėjo kairioji koalicija, kuri iš karto pasmerkė neoliberalią ekonominę sistemą.

2009 m. pabaigoje Reikjaviko iniciatyva parlamente buvo parengtas įstatymo projektas dėl žalos kompensavimo užsienio indėlininkams, o su britų ir olandų valdžia buvo vedamos derybos dėl skolų padengimo grafikų ir sąlygų.

2010 m. kovą buvo surengtas referendumas, kuriame 93% šalies gyventojų balsavo prieš tai, kad valstybė atsakytų už bankininkų klaidas. Palaikoma įširdusių piliečių vyriausybė inicijavo civilinius ir baudžiamuosius tyrimus asmenims, atsakingiems už finansų krizę. Interpolas išdavė tarptautinį arešto orderį buvusiam Kaupthing banko prezidentui Sigurdur Einarsson, o bankininkai, prisidėję prie žlugimo, bėgo iš šalies.

2010 m. pabaigoje eilinės konstitucijos straipsnių versijos būdavo pateikiamos atviriems interneto debatams, konstitucinio susirinkimo posėdžiai būdavo prieinami visuomenei ir transliuojami, kiekvienas galėjo bet kada reikšti pastabas ir teikti pasiūlymus.

2012 m. kovo mėnesį buvusį Islandijos premjerą Geirą Haarde, pirmą politiką šalies istorijoje, pradėjo teisti valstybės tribunolas. Premjeras taip pat laikomas atsakingu dėl klaidų, kurių pasekmė – 2008 metų finansų katastrofa. Praėjusio šimtmečio pabaigoje privatizuoti šalies bankai rizikingai investavo visose pasaulio rinkose.

2012 m. balandžio mėnesį Islandija kyla iš krizės. Sumažėjo nedarbas ir infliacija, prasideda teigiamas augimas, sugrįžta investuotojai. Paimama paskola iš Tarptautinio valiutos fondo (10 mlrd. eurų), bet tai įvyksta be visoje Europoje primenamo diržo veržimo.

2013 m. spalio 23 d. Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – tai baigiamasis žingsnis kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-  ais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja.

Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau svarbi nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta.
Pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, kad Islandijos pavyzdys taptų pavyzdžiu kitoms šalims.

Islandijoje įvyko taiki revoliucija

Faktai

Islandijos prezidentui Olafurui Ragnarui Grimssonui atsisakius pasirašyti parlamento pateiktus nuostolių kompensavimo planus, Islandijos gyventojams pirmą kartą šalies istorijoje teko dėl jų balsuoti referendumuose.
Islandai du kartus referendumais atmetė pasiūlymą trisdešimčiai metų išdėstyti visiems gyventojams keturių milijardų eurų, kuriuos Islandijos bankuose prarado investuotojai iš Didžiosios Britanijos ir Olandijos, mokėjimą. „Mūsų vaikaičiai neatgailaus už bankų gangsterius“, – sako islandai. Logika paprasta – visi rizikavo, visi nukentėjo. Savo skolas – tai, ką patys islandai pasiskolino iš bankų, – islandų šeimos dar daug metų mokės. Užuot mokėję už bankininkus, žmonės persekioja juos. Buvęs premjeras G.Haarde ne tik perduotas valstybės tribunolui, bet paskirtas specialus prokuroras, kuris drebina finansų firmas, suima ir tardo svarbiausius piramidės statytojus. Teismo atsakomybėn patraukti i32 jauni Islandijos bankininkai, kurie dalyvavo aferoje. Bankininkams ir politikams, kurie pabėgo, išduoti tarptautiniai arešto orderiai.
Islandams tiesioginė demokratija patiko. Islandijos vyriausybė ryžosi precendento neturinčiam žingsniui ir nusprendė sukurti naujos Konstitucijos projektą suteikdama patiems piliečiams elektroninę prieigą prie dokumento. Tai realios demokratijos kūrimas „crowdsourcing“ būdu. Dabar rinkėjai dalyvauja ne vien galutiniame etape, pareikšdami savo valią referendume. Naudodamiesi socialiniais tinklais islandai turi galimybę tiesiogiai dalyvauti rengiant Konstituciją. Tai yra dalyvavimo demokratijos apraiška, demokratija 2.0.
Ant krizę užtraukusios valdžios užpykę maištininkai užsimojo patys parašyti naują piliečių Konstituciją. Diskusiją dėl jos nuostatų jie perkėlė į internetą. „Reikjavikas išjudino piliečių forumą, kuriame kiekvienas pilietis gali pateikti pasiūlymą, ką reikėtų padaryti miestui. Miesto taryba kas mėnesį turi išrinkti penkis pasiūlymus ir pradėti juos įgyvendinti. Kitas žingsnis – įvesti tokią pačią sistemą parlamente, o vėliau – ministerijų lygiu.“
Įvairių veiksnių visuma nulėmė, kad dauguma netikėtai tapo padėties šeimininkais Konstitucinėje taryboje, Konstitucijos kūrėjais ir balsuojančiais referendume. Rezultatas pranoko lūkesčius, o pagrindinės masinės informacijos priemonės nutyli visuotinio Islandijos referendumo rezultatus. Konstitucijos projektui pritarė daugiau nei 80% islandų iš 66% dalyvavusių referendume.
Islandai grąžino dar vieną senovės Graikijoje naudotą demokratijos įrankį – loteriją į Nacionalinį Susirinkimą. Į jį piliečiai buvo atsitiktinai renkami iš gyventojų registro sąrašo, laikant tai tobuliausia piliečių lygybės išraiška.
Gerbdami rinkimus ir net burtų traukimą, interneto judėjimai stipriai nekenčia partijų ir su jų interesais siejamos masinės žiniasklaidos bei siaurų interesų grupių. Jie partijas keičia piliečių sąrašais (piliečių sąrašas neturi jokios spalvos ir kalbėdamas apie „tautos valią“ reiškia pretenzijas užimti valstybės institucijas tiesiogiai, be tarpininkaujančių partijų), o profesinę žiniasklaidą keičia „pasidaryk pats“ žurnalistika (nes oligarchai gali nusipirkti atitinkamus kanalus arba valstybė gali įtvirtinti propagandos monopolį), kuri informaciją kaupia ir skleidžia tinklaraščiuose. Tokią naująją demokratiją neblogai atspindi oksimoronas – vis dar atstovaujamoji, bet jau tiesioginė demokratija.
Islandija leido savo bankams bankrutuoti ir atsisakė mokėti jų skolas. O tai prieštarauja Europos valdančiosios klasės idėjai, kad bankų bankrotas ir defoltas neišvengiamai sukelia katastrofiškas ekonomines pasekmes.

Naudingi tinklapiai:

Ekonominė valstybės istorija

Ekonominė valstybės istorija, bankų bankrotų banga 1993 – 1997 m. (sąrašas pildomas…)

1994 m. 03 mėn. komercinis bankas “Žemės bankas”
1994 m. Bankas „Aurabankas“, nuostoliai 40 mln. litų
1994 m. 06 mėn. komercinis bankas “Apus”
1994 m. 07 mėn. komercinis bankas “Lietūkis”
1994 m. 09 mėn. komercinis bankas “Ateitis”, nuostoliai 14 mln
1994 m. 12 mėn. komercinis bankas “Sekundės bankas”, nuostoliai 40 mln
1995 m. 05 mėn. komercinis bankas “Kredito bankas”
1995 m. 05 mėn. komercinis bankas “Nida”, nuostoliai 25 mln
1995 m. 06 mėn. kooperacijos bankas
1995 m. 09 mėn. AB bankas “Lietuvos verslas”
1995 m. 10 mėn. komercinis bankas “Baltic bank”, nuostoliai 6 mln
1995 m. 12 mėn. AB Lietuvos akcinis inovacinis bankas, nuostoliai 271 mln
1995 m. 12 mėn. AB Litimpex bankas
1996 m. 02mėn. AB Komercijos ir kredito bankas, nuostoliai 12 mln
1996 m. 07 mėn. Lietuvos valstybinis komercinis bankas
1996 m. 08 mėn. komercinis “Ekspres” bankas, nuostoliai 12 mln
1996 m. 09 mėn. AB Vakarų bankas, nuostoliai 48 mln
1996 m. 12 mėn. komercinis bankas “Senamiesčio bankas”
Bankai : Luokė, merilina, lunatikas

Privatizacija (sąrašas pildomas…)

1993 – 1995 EBSW, Draugystės viešbutis
1993 Naujoji Rūta
1994 Azotas, dabar Achema
2000 Klasco
2001 Gliukozė
2001 Dolomitas
2002 Lietuvos kinotetras
2003 Klaipėdos laivų remontas
2003 Aušros spaustuvė
2007 Lietuvos sanatorija
2003 Stumbras
2003 Vilniaus degtinė
2003 Vakarų elektros tinklai – VST
2003 Anykščių vynas
2004 Alita
2004 Lietuvos dujos
2005 Garsusis FLY LAL, nuostoliai 120 mln.
2008 LEO
2000 – 2008 Energetikos monopolijų, prekybos monstro susikūrimas
Gariūnai, Klaipedos uostai

Intelektualų įžvalgos apie valstybę

Pasiūlymai valstybės sistemos tobulinimui

Pasiūlymai valstybės sistemos tobulinimui, kaip padaryti valstybės valdymą efektyvesnį:

  • Seimo narys iš eilės gali būti renkamas ne daugiau nei dviem kadencijom (kaip prezidentas)
    (argumentai: rotacija reikalinga, kad neįvyktų sąstingis Seime, sumažėtų korupcijos, seimo narių pažeidimo galimybė ir partijos pastoviai atsinaujintų)
  • Seimo narys turi būti renkamas pagal ilgalaikę gyvenamąją vietą
    (argumentai: galimybė rinkėjams pažinoti renkamą seimo narį, didesnė galimybė rinkėjams kelti uždavinius ir gauti ataskaitą iš seimo nario, sumažėja galimybė išrinkti į seimą prastos reputacijos ir susikompromitavusį asmenį)
  • Nesudėtingas seimo narių atšaukimo mechanizmas
    (argumentai: galimybė lengvai atšaukti rinkėjams neatstovaujantį ir susikompromitavusi seimo narį)
  • Seimo narių skaičiaus mažinimas iki 101
    (argumentai: nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 897 tūkstančiais, Seimo narių skaičius turi būti tiesiogiai priklausomas nuo gyventojų skaičiaus, daugumoje užsienio valstybių yra taikoma formulė)

Pasiūlymai valstybės sistemos tobulinimui

  • Visos politinės pareigybės gali būti renkamos iš eilės ne daugiau nei dviem kadencijos
    (argumentai: rotacija reikalinga, kad neįvyktų sąstingis valstybės tarnyboje, sumažėtų korupcijos galimybė)
  • Rinkimai į seimą, savivaldybes vienmandačiai (asmenybių), išrinkti kandidatai priklausantys partijoms galėtų sudaryti koalicijas
    (argumentai: padidėtų piliečių, tikrų autoritetų galimybė dalyvauti valstybės valdyme, patys rinkimai būtų skaidresni, sumažėtų korupcijos galimybė)
  • Uždrausti bet kokią mokamą politinę reklamą, tik prisistatymas ir debatai valstybinėje televizijoje, bei radijuje ir lygus laikas kiekvienam kandidatui
    (argumentai: sumažėtų galimybė su reklamos kiekių paveikti, manipuliuoti, iškreipti rinkimų rezultatus, būtų lygios sąlygos visiems kandidatams pristatyti save ir savo programą, padidėtų rinkimų skaidrumas, sumažėtų kandidatų pažeidžiamumas nuo rėmėjų)
  • Ministerijos turi būti depolitizuotos, vadovai profesionalai, ne politinės pareigybės
    (argumentai: sumažėtų korupcijos galimybė, politikos įtaka ekonomikai, valstybė vystytųsi stabiliau, tvariau)
  • Visos valstybės įstaigos privalo viešai skelbti apie biudžeto piniginių lėšų panaudojimą ir savo darbuotojų atlyginimus
    (argumentai: padidėtų viešų lėšų naudojimo skaidrumas, sumažėtų piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi atvejų, piliečiai galetų matyti, kaip naudojamos jų lėšos)
  • Prokūratūrų vadovai, teismo pirmininkai ir teisėjai turi būti renkami tiesiogiai, įvesti prisiekusiųjų teismą
    (argumentai: sumažėtų galimybė neteisėtai paveikti teismų rezultatus, teisinė sistema geriau atstovautų piliečius)

Tikrasis valstybės elitas

Tikrasis valstybės elitas Lietuvos šviesuoliai

Tikrasis valstybės elitas – tai žmonės, kurie kelia bendras visuomenes problemas, kurie dirba kitų labui ir siekia visuotinio gėrio. Tai intelektualai, mokytojai, menininkai, gabūs darbo žmonės, tai mūsų šviesa, tikrieji kelrodžiai, vedliai. Tikrasis elitinio žmogaus bruožas – tai gera valia.

Tikrasis valstybės elitas
Žvelgiant į Lietuvos praeitį viskas tarsi aišku kaip ant delno. Vyskupas Motiejus Valančius, kėlęs Lietuvą iš nuopuolio duobės ir skiepijęs aukštesnes vertybes. Generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas ir organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime, Seimo sprendimu pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu.
Petras Vileišis, inžinierius, leidėjas, knygnešių rėmėjas, kuris tiesdamas geležinkelius ir tiltus uždirbo nemenką kapitalą, bet didelę jo dalį paaukojo Lietuvai… Ar galima abejoti, kad tai Lietuvos tikrasis elitas, kad jo aukštinamos vertybės yra tai, į ką reikėtų lygiuotis?

Iškreipta elito sąvoka

Šiandiena bulvarinė žiniasklaida mums klaidingai primetineja ir elitu vadina tuos, kurie sukasi verslo ar politikos pasaulyje, kuriame nėra moralės, o tik pelnas. Tuos, kurie išnaudodami arba kvailindami kitus, lobsta patys. Tuos, kurie dėl šlovės, įtakos ir pripažinimo pasiruošę padaryti viską, o prireikus – tapti netgi išdavikais. Jie neverti mūsų dėmesio, nebent esame pasiruošę melstis už juos ir jų sielas, antraip mes jiems leidžiame vogti mus pačius iš savęs.

Iškreipta elito sąvoka
Bulvarinės žiniasklaidos interesai, be jokios abejonės, turi įtakos tuštybės aukštinimui, sureikšmindami įvykį žiniasklaidos verslo atstovai bando sudominti žiūrovus, tačiau tuo pat metu ne tokiems kritiškiems žiūrovams formuoja iškreiptą elito suvokimą, o kritiškesniems kelia lengvą šleikštulį. Toks iškreiptas vaizdas lengvai paaiškinamas, tai bulvarinės žiniasklaidos įtaka, kai vos trečią kartą ant scenos užlipę jaunuoliai vadinami žvaigždėmis, o tobulai tuščios būtybės – elitu.
Materialus turtas, kaip elito skiriamasis bruožas, iš esmės yra neteisingas ir apgaulingas. Kad tik turtas turi įtaką – klaidingas mums primestas įsivaizdavimas, kuris mumyse veikia, kaip žemos savivertės signalas, kurio atakuojami imam vytis pinigus ir įsivaizduojamą šlovę ir garbę jų įgijus.
Didžiausia įtaka yra žmonių susitelkimas bendram gėriui. Tai vienybė, kuriai užkirsti kelią vadinamas elitas nenuilstamai siekia jau ne vieną amžių. Tie, kurie gyvena skandalų apsuptyje arba juos kuria. Didžiausias dėmesys jiems, kuris, be visa ko, dar ir negatyvus.
Ties tuom dirba didžiulės pajėgos, o idėjai „skaldyk ir valdyk“ skiriami milžiniški resursai. To rezultatas aiškiai matomas – dabar dėl skirtingų pažiūrų ir įtakos vaidijasi ne tik valstybės, bet ir religijos, tautiečiai, kaimynai, giminės, šeimos nariai, broliai ir sesės. Išgyvename laikotarpį, kai dominuoja konkurencija ir susvetimėjimas.
Mes kvailinami ir apkvailinti pigios bulvarinės žiniasklaidos.

Svarbiausios Lietuvos istorijos datos

Svarbiausios Lietuvos istorijos datos nuo valstybės susikūrimo pradžios ir esamo laiko

1009 m. pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
1201 m. Dauguvoje vokiečiai įkūrė Rygos miestą.
1203 m. įsteigtas kalavijuočių (Livonijos) ordinas.
1219 m. Lietuvos kunigaikščiai pasirašė sutartį su Haličo ir Volynės kunigaikštyste.
1230 m. Kulmo žemėje įsikūrė Teutonų ordinas.
1236 m. Saulės mūšis.
1236–1263 m. Mindaugo valdymas.
1251 m. Mindaugo krikštas.
1252 m. įkurta Klaipėda.
1253 m. liepos 6 d. Mindaugo karūnavimas.

Svarbiausios Lietuvos istorijos datos1260 m. Durbės mūšis – prie Durbės sutriuškintas kryžiuočių ordinas.
1260–1274 m. Herkaus Manto vadovautas prūsų sukilimas prieš kryžiuočių ordiną.
1263 m. Mindaugo nužudymas. Lietuva tapo Didžiąja kunigaikštyste (LDK).
1267 m. galutinai pavergti Kuršiai.
1270–1282 m. Traidenio valdymas.
1295–1316 m. Vytenio valdymas.
1298 m. Vytenio sąjunga su Rygos arkivyskupu.
1316–1341 m. Gedimino valdymas.
1323 m. Vilnius pirmą kartą paminėtas kaip LDK sostinė.
1325 m. Gedimino sąjunga su Lenkijos karaliumi Vladislovu Lokietka.
1336 m. kunigaikštis Margiris ir jo kariai gynė Pilėnų tvirtovę.
1345–1382 m. Algirdo ir Kęstučio valdymas.
1348 m. Strėvos mūšis tarp Algirdo, Kęstučio ir kryžiuočių kariuomenių.
1362 m. Kauno sugriovimas.
1377–1392 Jogaila valdo Lietuvą kaip Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
1379 m. Jogailos ir Kęstučio paliaubos su ordinu.
1380 m. gegužės 31 d. Dovydiškių sutartis.
1382 m. Dubysos sutartis, pagal kurią, Jogaila Ordinui užrašo Žemaičius.
1382 m. Kęstučio nužudymas. Vytautas pradėjo žygius tėvonijai atgauti.
1385 m. Krėvos unija.
1386 m. vasario 15 d. Jogailos krikštas.
1386 m. kovo 4 d. Jogaila karūnuotas Lenkijos karaliumi.
1387 m. Lietuvos krikštas; pirmoji bajorų privilegija; įkurta Vilniaus vyskupija, Vilniaus miestui suteikiamos Magdeburgo teisės.
1392 m. Astravos sutartis – Vytautas gauna teisę valdyti LDK ir tituluotis Lietuvos kunigaikščiu.
1392–1430 m. Vytauto valdymas.
1398 m. Salyno sutartis – Vytautas atiduoda Žemaičius Ordiniui.
1399 m. Vorsklos mūšis.
1401 m. Vilniaus-Radomo sutartis tarp Vytauto, Jogailos ir lenkų bajorų.
1401 m. Prieš Ordiną sukyla Žemaičiai,
1404 m. Racionžo taika tarp Vytauto ir ordino.
1409–1411 m. LDK-Lenkijos karas su Ordinu.
1409 m. žemaičių sukilimas prieš ordiną ir galutinis išsivadavimas.
1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšis.
1411 m. Torūnės taika.
1413 m. žemaičių krikštas.
1413 m. Horodlės unija, pagal kurią LDK bajorams suteikiami herbai, LDK suskirstoma į vaivadijas.
1415 m. lietuviai laimėjo bylą prieš ordiną Konstancoje, Šveicarijoje.
1417–1421 m. įkurta Žemaičių vyskupystė.
1418 m. žemaičių valstiečių sukilimas.
1422 m. Melno taika. Karų su ordinu pabaiga.
1429 m. Lucko suvažiavimas – Vytauto ketinimas karūnuotis.
1430 m. spalio 27 d. mirė Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas.
1430–1432 m. Švitrigailos valdymas.
1432–1440 m. Žygimanto Kęstutaičio valdymas.
1435 m. Pabaisko mūšis tarp Žygimanto ir Švitrigailos.
1440–1492 m. Kazimiero Jogailaičio valdymas.
1447 m. Kazimiero privilegija.
1468 m. Kazimiero teisynas.
1473 m. minima pirmoji Kauno mokykla.
1492–1506 m. Aleksandro valdymas.
1492 m. Aleksandro privilegijos bajorams.
1506–1548 m. Žygimanto Senojo valdymas.
1507–1508 m.pirmasis karas su Maskva.
1512–1522 m. antrasis karas su Maskva.
1514 m. Oršos mūšis.
1529 m. Pirmasis Lietuvos statutas.
1534–1537 m. trečiasis karas su Maskva.1544 m. įsteigtas Karaliaučiaus universitetas.
1544–1572 m. Žygimanto Augusto valdymas.
1547 m. pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.
1550 m. Barbora Radvilaitė karūnuota Lenkijos karaliene.
1557 m. Pasvalio sutartis tarp LDK ir ordino.
1557 m. LDK pradėta Valakų reforma.
1558–1583 m. Livonijos karas.
1566 m. Gardino sutartis, pagal kurią Livonija tapo Lietuvos provincija.
1566 m. Antrasis Lietuvos statutas.
1569 m. Liublino unija.
1570 m. įsteigta jėzuitų kolegija.
1572 m. Žygimanto Augusto mirtis. Gediminaičių dinastijos pabaiga.
1573–1574 m.Henriko Valua valdymas.
1576–1586 m. Stepono Batoro valdymas.
1579 m. Vilniaus universiteto (akademijos) įkūrimas.
1579 m. Stepono Batoro žygis ir pergalė prieš Maskvos caro kariuomenę.
1587–1668 m. Vazų dinastija.
1587–1632 m. Zigmanto III Vazos valdymas.
1588 m. Trečiasis Lietuvos statutas.
1595 m. M.Daukšos „Katekizmas“. Pirmoji lietuviška knyga LDK.
1596 m. Lietuvos Brastoje paskelbta Vakarų ir Rytų bažnyčių unija.
1605 m. Salaspilio (Kirchholmo) mūšis su švedais.
1629 m. Altmarko paliaubos tarp Lietuvos ir Švedijos.
1632–1648 m. Vladislovo Vazos valdymas.
1648–1668 m. Jono Kazimiero Vazos valdymas.
1654–1655 m. Rusijos kariuomenė užėmė rytinę LDK dalį.
1655 m. Švedija užėmė vakarinę Lietuvos dalį.
1655 m. Kėdainių sutartis, pagal kurią nutraukta unija su Lenkija.
1669–1673 m. Mykolo Kaributo Vyšnioveckio valdymas.
1674–1696 m. Jono Sobieskio valdymas.
1697–1763 m. Saksų dinastijos valdymas.
1697 m. elekciniame seime priimtas Lietuvos ir Lenkijos teisių sulyginimo įstatymas. Lietuvoje įvesta privaloma lenkų kalba teismų ir kituose raštuose.
1700–1721 m.Šiaurės karas.
1700 m. vasaris karaliaus Augusto II saksų kariuomenė įsiveržė į Livoniją ir puolė Rygą, bet jos nepaėmė.
1700 m. rugsėjis Augustas II Rygos apgulą nutraukė.
1700 m. spalio pab. Valkininkų konfederacija.
1700 m. Valkininkų mūšis.
1706–1709 m. Satnislovo Leščinskio valdymas.
1709–1733 Augusto II Sakso valdymas.
1717 m. „Nebylusis Seimas“ ir jo nutarimai
1708–1711 m. maro epidemija Lietuvoje.
1721 m. Ništato taika – Šiaurės karo pabaiga.
1726 m. Vilniuje įkurta pirmoji pijorių mokykla.
1733–1734 m. Stanislovo Leščinskio valdymas.
1734–1763 m. Augusto III-ojo Sakso valdymas.
1742 m. jėzuitai Vilniuje įkūrė kolegiją.
1764–1795 m. Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymas.
1765–1775 m. Prūsijoje Kristijonas Donelaitis sukūrė poemą „Metai“.
1768 m. Radomo konfederacija.
1768–1772 m. Baro konfederacija.
1772 m. Pirmasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas.
1773 m. įsteigiama Edukacinė komisija.
1788–1792 m. Ketverių metų Seimas.
1791 m. gegužės 3 d. pirmoji konstitucija Europije (ATR).
1792 m. Targovicos konfederacija.
1793 m. Antrasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas.
1794–1795 m. Tado Kosciuškos vadovautas sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje.
1795 m. Trečiasis Lietuvos ir Lenkijos padalijimas.
1795–1796 m. Jekaterinos II valdymas.
1796–1801 m. Pavelo I Romanovo valdymas.
1812 m. prancūzų imperatorius Napoleonas įžengė į Lietuvą.
1831 – 1832 m. sukilimas prieš caro valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje.
1832 m. Vilniaus universiteto uždarymas.
1843 m. Kaunas tampa įkurtos gubernijos centru.
1861 m. baudžiavos panaikinimas.
1863 – 1864 m. sukilimas prieš caro valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje.
1864 m. lietuviškos spaudos draudimo pradžia.
1883–1886 m. „Aušros“ leidimo metai.
1889–1905 m. „Varpo“ leidimo metai.
1893 m. Kražių skerdynės; žemaičių kova prieš caro valdžią.
1896–1904 m. laikraščio „Tėvynės Sargas“ leidimo metai.

20 amžius
1904 05 07 panaikintas lietuviškos spaudos draudimas.
1905 12 04–06 Didysis Vilniaus seimas.
1906 m. įkurta šv. Kazimiero draugija knygoms ir laikraščiams leisti.
1907 m. įkurtos Lietuvių mokslo draugija, Lietuvių Dailės draugija, Lietuvių švietimo draugijos: Kaune „Saulė“, Vilniuje „Rytas“, Marijampolėje „Žiburys“.
1914–1918 m. Pirmasis pasaulinis karas.
1916 m. lietuvių konferencijos Berne ir Lozanoje (Šveicarija).
1917 08 01 Vilniaus konferencija, joje išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba.
1917 12 11 Lietuvos Taryba priėmė pareiškimą dėl atsiskyrimo nuo Rusijos ir draugystės su Vokietija.
1918 02 16 Lietuvos Taryba priėmė aktą, kuriuo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės su sostine Vilniumi atkūrimas.
1918 03 13 14 – Amerikos lietuvių seimas Niujorke.
1918 11 23 LR vyriausybė paskelbė įstatymą dėl Lietuvos kariuomenės kūrimo.
1918 12 16 paskelbtas V.Kapsuko manifestas dėl LSSR sukūrimo.
1918 m. 12 mėn. – 1919 m. 08 mėn. Lietuvos savanorių kovos su Raudonąja armija.
1918 12 31 LR vyriausybė persikėlė į Kauną.
1919 01 01 Vilnių okupavo lenkų kareiviai.
1919 01 06 Vilnių okupavo Raudonoji armija. V. Kapsukas paskelbė LTSR valdžią.
1919 02 20 sukurtos Lietuvos ir Baltarusijos SSR (Litbelas).
1919 04 19–1920 11 21 Lietuvos kariuomenės kovos su Lenkijos kariuomene.
1919 04 04 išrinktas pirmasis Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona.
1919 07 26–1919 12 15 Lietuvos savanorių kovos su bermontininkais.
1920 05 15 Steigiamasis Seimas pradėjo darbą Kauno teatro rūmuose.
1920 06 12 paskelbta LR laikinoji konstitucija.
1920 07 15 pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis.
1921 09 22 Lietuva priimta į Tautų Sąjungą.
1922 03 24 Lenkijos seimas patvirtino Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.
1922 03 29 priimtas Žemės reformos įstatymas.
1922 08 01 priimta LR Konstitucija.
1922 08 09 įvestas litas. Apyvartoje nuo 1922 10 021922 10 10–11 rinkimai į LR pirmąjį seimą.
1922 12 21 išrinktas antrasis LR prezidentas Aleksandras Stulginskis.
1923 01 15 Klaipėdos sukilimas dėl prisijungimo prie Lietuvos.
1923 03 15 Ambasadorių konferencija nustatė sieną tarp Lietuvos ir Lenkijos.
1923 05 12–13 Rinkimai į antrąjį LR seimą.
1924 05 08 Klaipėdos kraštas pripažintas Lietuvai.
1926 m. Rinkimai į trečiąjį LR seimą.
1926 06 07 Trečiuoju LR prezidentu išrinktas Kazys Grinius.
1926 09 28 pasirašyta nepuolimo sutartis su SSRS.
1926 12 17 tautininkų perversmas. Prezidentu tapo Antanas Smetona.
1927 m. Lenkijos valdžios represijos Vilniaus krašte.
1928 05 15 Priimta LR konstitucija, įteisinusi autoritarinį režimą.
1928 m. Pasirašyta sutartis su Vokietija dėl sienų.
1922 m. Kaune įkurtas Lietuvos universitetas.
1930-1946 vadinosi Vytauto Didžiojo universitetu.
1933 m. Kaune įkurta Muzikos konservatorija.
1933 07 15 S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą.
1934 02 24 Suimti nacistinio pučo Klaipėdos krašte vadai, Vokietija pradėjo ekonominę blokadą Lietuvai.
1935 m. Kaune įkurtas Dailės institutas.
1935 m. Klaipėdoje įkurtas Pedagoginis institutas.
1937 m. Įsteigtas Tautinis olimpinis komitetas.
1939 m. priimtas į tarptautinį olimpinį komitetą.
1938 m. Lenkų okupantai Vilniaus krašte uždarė visas lietuviškas mokyklas ir organizacijas.
1938 03 17 Lenkijos ultimatumas Lietuvai.
1939 03 20 Vokietijos ultimatumas Lietuvai.
1939 03 23 Vokietija aneksavo Klaipėdos kraštą. Klaipėdoje apsilankė Hitleris.
1939 08 23 Pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir slapti protokolai.
1939 09 28 pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų ir draugystės sutartis, pagal kurią Lietuva atiteko SSRS.
1939 10 10 pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 10 29 Lietuva atgavo Vilniaus kraštą.
1940 06 14 SSRS ultimatumas Lietuvai.
1940 06 15 Sovietinė kariuomenė okupavo Lietuvą.
1940 06 17 Pirmasis „Liaudies vyriausybės“ posėdis.
1940 06 19 Uždraustos visos lietuviškos politinės partijos ir organizacijos.
1940 06 25 Oficialiai įregistruota LKP.
1940 07 21 „Liaudies seimas“ Valstybės teatre paskelbė Lietuvą Sovietine Socialistine Respublika.
1940 08 03 Lietuva oficialiai įjungta į SSRS.
1940 08 25 priimta sovietinė stalininė konstitucija; įteisinta Lietuvos okupacija.
1941 06 14 –22 pirmas Lietuvos gyventojų trėmimas.
1941 06 22 Prasidėjo SSRS – Vokietijos karas. Į Lietuvą įsiveržė vokiečių kariuomenė.
1941 06 22 sukilimas prieš sovietinius okupantus.
1941 06 23 paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas, sudaryta laikinoji vyriausybė, vadovaujama J. Ambrazevičiaus.
1941 08 05 Laikinosios vyriausybės darbą nutraukė vokiečių okupacinė valdžia.
1943 11 25 įkurtas VLIK (Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo komitetas).
1944 07 13 sovietinė armija išvijo hitlerininkus iš Vilniaus.
1944 11 11 Maskvoje VKP(b) CK nutarimu sudarytas M. Suslovo vadovaujamas VKP(b) biuras Lietuvai. Antrosios okupacijos įtvirtinimas.

1944–1953 m. Sunaikinta ir išvežta į Gulago stovyklas apie 517 000 Lietuvos gyventojų.
1944–1957 m. ginkluotos rezistencijos laikotarpis, kurio metu žuvo 36000 žmonių.
1945 01 30 Sovietinė armija išvijo hitlerininkus iš Lietuvos.
1947 12 14 pinigų reforma.
1950 m. baigta valstiečių kolektyvizacija.
1960 m. pastatyta Kauno HE.
1980 09 26 pradėjo veikti Mažeikių naftos perdirbimo gamykla.
1983 12 31 pradėjo veikti pirmasis Ignalinos AE blokas.
1988 06 03 įsteigtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS).
1988 08 23 mitinge Vingio parke viešai pasmerkta Lietuvos okupacija.
1988 10 22–24 pirmasis LPS suvažiavimas; grąžinta tautinė simbolika valstybei ir Vilniaus katedra bažnyčiai.
1989 08 23 Baltijos kelias – trijų Baltijos valstybių vienybės kovoje už laisvę demonstracija.
1989 07 19–23 LKP (Lietuvos komunistų partijos) suvažiavimas, kuriame LKP paskelbė politinę nepriklausomybę nuo SSKP.
1990 02 24 demokratiški rinkimai į LSSR Aukščiausiąją Tarybą, kurioje absoliučią daugumą gavo LPS kandidatai.
1990 03 11 atkurta Lietuvos Respublika.
1990 04 18 prasidėjo Maskvos ekonominė blokada Lietuvai.
1991 01 13 „Kruvinasis sekmadienis“ – sovietų okupantų ir jų kolaborantų mėginimas įvykdyti valstybinį perversmą.
1991 02 11 Islandija pripažino Lietuvą.
1991 09 17 LR priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO).
1992 10 25 referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija.
1992 m. laisvi rinkimai į Seimą.
1993 02 25 inauguruotas ketvirtasis Lietuvos Respublikos ir pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas.
1993 05 11 Lietuva tapo Europos Tarybos nare.

1993 06 25 Įvestas litas.
1993 08 31 Iš Lietuvos išvestas paskutinis Rusijos karinis dalinys.
1993 09 04–08 Lietuvą aplankė Romos popiežius Jonas Paulius II.
1994 01 04 Prezidentas Algirdas Brazauskas kreipėsi į NATO generalinį sekretorių ir paprašė Lietuvą priimti į NATO.
1994 05 09 LR pasirašė asocijuotą sutartį su Europos Sąjunga.
1996 10 20 Rinkimai į LR Seimą. Juos laimėjo dešiniosios partijos.
1998 02 26 Inauguruotas prezidentas Valdas Adamkus

21 amžius
2003 02 26 inauguruotas LR prezidentas Rolandas Paksas.
2004 03 29 Lietuva tapo NATO nare.
2004 04 06 prezidentas Rolandas Paksas nušalintas po apkaltos proceso.
2004 05 01 Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
2004 07 12 antrai kadencijai inauguruotas LR prezidentas Valdas Adamkus.
2009 07 12 Lietuvos prezidente inauguruota Dalia Grybauskaitė.
2015 01 01 Įvestas euras.
2017 03 29 Berlyne rastas Vasario 16-tosios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba ir vertimas į vokiečių kalbą.

Nuadingos nuorodos:

Lietuvos istorija, Wikipedia