LT

Valstybės raida

1990-2019

Rodikliai • Prognozės • Gerovės šalys

Andora

Mažų mokesčių, kainų ir aukšto socialinio saugumo valstybė

Andora
Andora
Andora
EKONOMIKA

Andora žinoma ir kaip mokesčių rojus, nes jie arba labai maži, arba jų iš viso nėra, tai laisva ekonominė zona, tad valstybę garsina ir žemos kainos.

Kuomet po Antrojo pasaulinio karo Andoros vyriausybė atšaukė mokesčius prekėms, čia pradėjo plūsti milijonai pirkėjų iš Vakarų Europos.

Ši šalis – apsipirkimo sostinė, iki šiol vilioja žemomis elektronikos prekių, parfumerijos, grožio prekių, alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, bei kitų prekių kainomis.

Dvidešimtojo amžiaus 60-aisiais šalyje įvyko ekonominis bumas, teisinga politika ir minimalūs muito mokesčiai prekėms išvedė šalį į lyderiaujančias pozicijas regione, kurias dar labiau sustiprino slidinėjimo kurortų populiarumas. Čia svarbiausia – turizmas ir prekyba, pinigai ir mokesčių rojus. Kunigaikštystė garsi palankiais mokesčių įstatymais ir muitų taisyklėmis, kurie sukuria idealias sąlygas prekybos ir paslaugų sferos vystymui.

Andoroje nėra nedarbo. Nors šalis nepriklauso Europos Sąjungai (ES), ji naudojasi specialiu statusu, suteikiančiu visas privilegijas ir funkcijas, galiojančias ES. Andora neturi savos valiutos, sėkmingai naudoja eurą. Andoros ekonomika didžiausias įplaukas gauna iš turizmo, kalnų slidinėjimo kurortų ir bankų, kurių šalyje yra penki. Tai „Credit Andorra“, „Banca privada d’Andorra“, „Andbank“, „Morabank“ ir „Banc Sabadell d’Andorra“.

Čia nėra banko indėlių apmokestinimo, išskyrus kelių Europos Sąjungos valstybių piliečius, kuriems taikomas šis mokestis. Tačiau visi užsienio piliečiai Andoroje kas metus moka po 400–500 eurų už banko sąskaitų aptarnavimą.

Andora itin palanki žmonėms, kurie nenori, kad būtų viešinama informacija apie jų finansus – klientai bankų dokumentuose žymimi ne pavardėmis, o tam tikrais numeriais. Sąskaitą atidaryti čia užtrunka apie pusvalandį, bankai nereikalauja ataskaitų, kurios patvirtintų įnešamų pinigų kilmę. Be to, kiekvienas banko klientas, laikantis čia ne mažiau kaip pusę milijono eurų, gauna teisę nuolatos gyventi Andoros kunigaikštystėje.

Svarbiausias šalies pajamų šaltinis – turizmas, svarbiausias turizmo Andoroje variklis – jos laisvoji ekonominė zona, per metus ją aplanko daugiau nei 10 mln. turistų Turizmas sudaro net 80 proc. valstybės biudžeto pajamų ir sudaro 90 % BVP, turizmo industrijoje dirba beveik 90% gyventojų.

Pagrindinė sostinės veikla – turizmas, prekyba, bankininkystė, taip pat daug pajamų teikia mokesčių lengvatos, maži mokesčiai todėl prekes, ypač buitinę techinką, alkoholį Andoroje galima įsigyti pigiai. Andoroje gaminami, alkoholiniai gėrimai, suvenyrai.

Tik nedidelė teritorijos dalis yra skirta žemės ūkiui, todėl maisto produktai daugiausiai importuojami. Savo reikmėms gyventojai užsiaugina javų ir vynuogių. Šalyje sėkmingai auginami galvijai, avys, ožkos, stambūs raguočiai. Šalyje gaminamas labai geros rūšies tabakas.

Andora eksportuoja avininkystės produktus ir mineralinį vandenį. Daugiausiai eksportuojama į Ispaniją ir Prancūziją, o pagrindiniai importo partneriai yra Ispanija, Prancūzija ir JAV.

Pramonė sutelkta tik rajonuose, kur eksplotuojami geležies rūdos, švino, granito, skalūnų ištekliai. Išvystyta medžio apdirbimo pramonė (gaminami baldai). Andora – šalis su aukštu pragyvenimo lygiu ir gera ekologija, iš baskų kalbos šalies pavadinimas Andora reiškia “dykvietė” (andurria). Ir tai yra savotiška tiesa – pramonės mažai

MOKESČIAI

Pridėtinės vertės mokestis tik 4 %, bankų veiklai 9.5%, o pajamų mokesčio iš viso nėra. Pašto paslaugos kunigaikštystėje yra nemokamos.

Andora
Andora
Andora
POLITINĖ SISTEMA

Ji turi seną istoriją, bet ilgą laiką politine prasme kunigaikštystė buvo uždara. Laikydamasi tradicijos, kunigaikštystė savo valdovais ir dabar laiko kunigaikščius-valdytojus – Prancūzijos prezidentą ir Ispanijos Urchelio vyskupą. Iki 1993 metų Andora abiems mokėjo simbolinę duoklę. Tais pačiais metais buvo priimta nauja konstitucija, įtvirtinusi jos faktinę nepriklausomybę. Dabar Andora – parlamentinė ko-kunigaikštystė, kurią valdo vyriausybė su premjeru ir daugiapartiniu parlamentu. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienerių rūmų parlamentui – Generalinei Tarybai. Generalinės tarybos narius, po du atstovus, renka parapijos, o dar 14 atstovų išrenkami nuo visos valstybės.

Kiekviena iš 7 parapijų (arba grafysčių) yra valdoma Bendruomenės tarybos, kuri yra renkama ketveriems metams.

Užsienio politiką nustato jos siuzerenai – Prancūzija ir Ispanija. Daugiau kaip septynis šimtmečius Andora nedalyvavo nė viename kariniame konflikte. Todėl šalyje nėra jokių karinių įtvirtinimų ar pilių. Savo armijos ji neturi, saugumu rūpinasi irgi šalys-kaimynės. Čia itin aukšto lygio saugumas ir nusikalstamumo beveik nėra. Andoroje nėra kalėjimo, šalyje uždrausti advokatai ir jų veikla.

Andora
Andora
Andora
APIE ŠALĮ

Andora – kunigaikštystė Pirėnų kalnų širdyje, viena iš aukščiausiai kalnuose išsidėsčiusių Europos valstybių po Šveicarijos, tai nepriklausoma maža valstybė (468 kv.km.), kurioje gyvena 69 tūkst. žmonių, sostinėje Andoroje La Vella gyvena apie 23 tūkstančius, dauguma Andoros gyventojų yra ne andoriečiai, pastarųjų yra tik apie 30 proc., kiti – ispanai, prancūzai ir t. t. Oficiali kalba – katalonų, čia išpažįstama katalikybė.

Valstybė išskirtinė, nes jos sostinė, minima nuo IX a. pradžios, yra įsikūrusi aukščiausiai (1055 metrų ) virš jūros lygio – tai aukščiausiai Europoje įsikūrusi sostinė. Andorra la Vella – Andoros valstybės sostinė bei to paties pavadinimo parapija. Šalis maža, bet ne pati mažiausia, Andora mažiausių valstybių sąraše – link pabaigos: ji dukart didesnė nei Lichtenšteinas, septynis kartus negu San Marinas, o su Monaku lyginant, Andora atrodo milžinė. Andora išsidėsčiusi apytikriai 1023 metrų aukštyje virš jūros lygio, tai nutolusi kalnų valstybė, suspausta Prancūzijos ir Ispanijos, Andora tėra vos už 200 kilometrų nuo Barselonos. Vasaros čia sausos ir šiltos, o žiemos šaltos, daug sniego, bet daug ir saulės. Andora – ramių senų miestelių šalis. Andorą kerta 35 km. kelias, besidriekiantis nuo Ispanijos iki Prancūzijos, kurį pravažiuoti galima per 45 min. aukščių skirtumas kelyje svyruoja nuo 820 m. iki 2440 m.

Dėl nepatogios geografinės padėties Andora iš esmės išvengė XX amžiaus Europos karų audrų. Ji net neturi savo kariuomenės. Andoros gynimo funkcijas dalijasi Ispanija ir Prancūzija.

Supantys peizažai primena dekoracijas iš Džordžo Lukaso kino filmų. Andorą vadina „Pirėnų stogu“ ne be reikalo. Sidabriniu sniegu pasidengusios kalnų viršukalnės panašios į šio „stogo“ architektūrines puošmenas. Kalnuota vietovė, laukai, miškai. Vyrauja romaninio stiliaus statiniai. Vietinė architektūra ypatinga: pilkos su baltomis dėmėmis sienos dėl savito vietinio akmens ir juodi stogai, visur neįtikėtinas griežtumas. Kartu labai šiuolaikiška ir stilinga. Čia gyvena tikri kalniečiai. Sena gyvenimo sankloda Andoroje išsaugota iki šiol: nedideliuose kaimuose kalnų papėdėse darbuojasi piemenys ir ūkininkai. Gyvenimo principai liko nepasikeitę nuo XIII amžiaus – tik technikos ir mokslo progresas atnešė į vietinių gyvenimą elektrą ir greitkelius. Nuo seniausių laikų ši pasienio kunigaikštystė buvo prieglobstis kariams, politikams ir maištininkams.

Andoroje gyvenimo trukmės indeksas yra didžiausias Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje – 82,7 metai (vyrų – 80,35, moterų – 85,14) lietuvių gyvenimo trukmė siekia 74,44 metų (vyrų – 69,46, moterų – 79,69). Pagal gyvenimo trukmės indeksą Andora nuolat yra aukščiausiose pozicijose, ne kartą yra buvusi ir pirmoje.

Sąsaja su Lietuva – dėl savo dabartinio klestėjimo šis kraštas iš dalies dėkingas Vilniuje gimusiam Borisui Skosyrevui (Skossyreff), valdžiusiam šią valstybę neilgą laiką – jis buvo net išrinktas Andoros karaliumi, bet stovėjusiam prie šalies sėkmės ištakų – pasiūlė atšaukti mokesčius, skatinti užsienio investicijas.

Andora garsėja geriausiais Europoje slidinėjimo kurortais.

Į viršų