LT

Valstybės raida

1990-2019

Rodikliai • Prognozės • Gerovės šalys

Lichtenšteinas

Įmonių mokesčių rojaus ir aukšto pragyvenimo lygio valstybė

Lichtenstein
Lichtenstein
Lichtenstein
EKONOMIKA

Lichtenšteinas – pati turtingiausia Europos valstybė, kai kuriais duomenimis – ir pasaulio.

Šioje nykštukinėje valstybėje gamtinių išteklių nėra, o didelę teritorijos dalį sudaro kalnai, nuo 1960m. Lichtenšteinas sparčiai virto iš agrarinės valstybės į labai stipriai industrializuotą valstybę. Apie pusę visų darbuotojų dirba šiame sektoriuje. pramonės sektorius yra vienas svarbiausių darbdavių visoje šalyje, jis įneša 40% į bendrąjį vidaus produktą. Pagrindinės pramonės šakos − inžinerija ir maisto gamyba, žinomiausia Lichtenšteino kompanija yra „Hilti“, iš Lichtenšteino kilę „Curta“ kalkuliatoriai. Maisto pramonėje veikia paprastai eksportuojančios bendrovės Ospelt-Gruppe ir Ospelt Hilcona. Neutrik ir OC Oerlikon, jos įsikūrusios Balcerse, gamina elektros technikos ir elektronikos gaminius.

Daugelis mažų valstybių yra turtingos – dėl buvimo mokesčių rojumi su puikiai išvystytu finansinių paslaugų sektoriumi, labai industrializuota, laisvųjų įmonių ekonomika.

Šalyje registruotų įmonių yra daugiau nei piliečių, joje apie 74 tūkst. holdingo kompanijų (vadinamųjų „pašto dėžučių“) turi centrinius biurus ir tai duoda valstybei apie 30 proc. įplaukų, dar valstybė gauna pajamų ir leisdama registruoti įvairius finansinius fondus, kurie saugo savo privatumą.

Šalis neturi skolų, valstybės biudžetas turi perteklių, neaukšti mokesčiai– maksimaliai 18%.

Kunigaikštystėje nėra didelių prekybos centrų. Šalis importuoja apie 90% energijos.

Lichtenstein
Lichtenstein
Lichtenstein
POLITINĖ SISTEMA

Lichtenšteino kunigaikštystė – šalies valdymo forma yra Konstitucinė monarchija, suverenitetas priklauso nuo gyventojų ir nuo kunigaikščio. Valdžia yra arti žmonių, todėl kunigaikščių dinastija, jiems visai patinka: juk tą kunigaikštį kiekvienas lichtenšteinietis yra matęs daugybę kartų, ženkli dalis šalies piliečių – su juo bendravę.

Lichtenšteiną sudaro 11 apskričių, šalies sostinė ir kunigaikščio rezidencija yra Vaducas.

Dabartinė Lichtenšteino konstitucija priimta 1921m. spalio mėn., ji nustatė, kad Lichtenšteinas yra konstitucinė monarchija, valdoma Lichtenšteino kunigaikščio. Įtvirtinta parlamentinė sistema, tačiau kunigaikštis lieka valstybės vadovu. Kaip valstybės vadovas, Lichtenšteino kunigaikštis atstovauja Lichtenšteinui tarptautiniuose santykiuose (tačiau už daugelį Lichtenšteino diplomatinių ryšių atsakomybę prisiėmusi Šveicarija)

Vykdomoji valdžia pavesta kolegialiai dirbančiai vyriausybei, susidedančiai iš ministro pirmininko ir keturių ministrų. Ministrą pirmininką ir ministrus skiria kunigaikštis parlamento teikimu. Konstitucija nustato, kad bent po du vyriausybės nariai būtų iš kiekvieno iš dviejų regionų.

Įstatymų leidžiamoji valdžia pavesta Landtagui (parlamentui), sudarytam iš 25 narių, išrinktų daugiausiai ketverių metų terminui pagal proporcinio atstovavimo sistemą. Penkiolika narių yra išrinkti iš „Oberland“ (aukštutinio šalies regiono), dešimt narių– iš „Unterland“ (žemutinio regiono). Partijos turi gauti bent 8 procentus rinkimuose, kad užsitikrintų vietą parlamente. Parlamentas siūlo ir tvirtina vyriausybės sudėtį, kuri yra formaliai skiriama kunigaikščio.

Teisminei valdžiai atstovauja Vaduco regioninis teismas, Kunigaikščio aukštesnysis apeliacinis Vaduco teismas, Kunigaikščio aukščiausiasis teismas, Administracinis teismas ir Valstybės teismas, kuris atlieka teisės aktų konstitucingumo priežiūrą. Penki šio teismo nariai renkami parlamento.

Lichtenstein
Lichtenstein
Lichtenstein
APIE ŠALĮ

Tai šešta pagal ploto mažumą valstybė pasaulyje, šiek tiek daugiau nei 160 kv. km, jos ilgiausias ilgis yra 24 kilometrai, plotis – vos 10 km. Pagal gyventojų skaičių yra ketvirta pagal mažumą valstybė Europoje, turinti beveik 38 tūkstančius gyventojų iš kurių apie 33% yra užsieniečiai. Trečdalis dabartinių gyventojų ir du trečdaliai dirbančiųjų šalyje yra gimę užsienyje.

Šveicarai leido Lichtenšteinui naudotis savo franku, o vokiečiai paskolino savo kalbą.
Traukiniai į patį Lichtenšteiną nevažiuoja, nes šalyje nėra geležinkelio, nėra ir oro uosto.
Žemiausias Lichtenšteino taškas – 429 m aukštyje, o aukščiausias – 2599 m.

Kaip privati valda, ji susiformavo aštuoniolikto amžiaus pradžioje, kada Austrijos kunigaikštis Lichtenšteinas įsigijo žemes Auštutiniojo Reino slėnyje ir jas apjungus buvo suteiktas kunigaikštystės statusas.

Nepriklausomybę Lichtenšteinas paskelbė 1806 metais, valdant kunigaikščiui Hansui Adomui II. Lichtenšteino kunigaikštystė jau skaičiuoja trečiąjį savo nepriklausomybės šimtmetį.

Lichtenšteino klestėjimas – valdančios dinastijos nuopelnas.

Nepaisant savo mažo dydžio ir ribotų gamtinių išteklių, Lichtenšteinas išsivystė į klestinčią, nepaprastai industrializuotą, laisvos verslininkystės valstybę. Gyvenimo standartai čia nenusileidžia didžiosioms Europos šalims. Neretai ji apibūdinama kaip Alpių kalnų mokesčių rojus. Tai vienintelė pasaulio valstybė, turinti daugiau registruotų įmonių nei gyventojų.

Šalyje labai žemas nusikalstamumo lygis, yra viena iš saugiausių šalių pasaulyje, daugelis gyventojų nerakina durų. Policijoje tarnauja kiek daugiau nei šimtas žmonių, nusikalstamumas daugiausia būna nesmurtinio pobūdžio, vienintelė šalies kriminalinė problema išlieka slidūs žiemos kalnų keliai ir išgėrę vairuotojai.

Ginti Lichtenšteiną yra Šveicarijos Konfederacijos pareiga, tačiau pastaroji neturi jokios gynybos sutarties su nykštukiniu Lichtenšteinu.

Į viršų