LT

Valstybės raida

1990-2019

Rodikliai • Prognozės • Gerovės šalys

Liuksemburgas

Aukščiausio pragyvenimo lygio valstybė

EKONOMIKA

Liuksemburgas yra viena turtingiausių šalių Europoje ir pasaulyje, garsėjanti įspūdingu bankų skaičiumi, kaip tarptautinių kompanijų būstinė ir vienu garsiausiu tarptautinių finansų centru, čia yra daug Europos Sąjungos institucijų.

Nesuvaržyta finansų rinka, palanki mokesčių sistema sudarė geras sąlygas finansų sektoriaus paslaugoms, Liuksemburge yra daugiau kaip 14000 holdingo kompanijų, apie 1300 investicinių fondų ir 220 bankų, kurie sudaro didžiausią bankininkystės koncentraciją visoje Europos Bendrijoje.

Liuksemburgo klestėjimas anksčiau buvo paremtas geležies ir plieno pramone, kuri pradėta vystyti 1880m., o nuo 1970m., kai pasaulinės plieno kainos ėmė kristi ir geležies rūdos ištekliai sumažėjo Liuksemburgo ekonomikos augimas daugiau priklauso nuo kitų pramonės šakų vystymosi: elektronikos, chemijos, plastiko, gumos, tekstilės, maisto, alaus, vyno, bei kitų produktų gamybos, ekonomikoje vyrauja finansinės paslaugos, draudimo kompanijos, bankų ir aptarnavimo sektorius.

Suteikiamos mokesčių nuolaidos, pagalba imant paskolas ir kitos nuolaidos yra siūlomos kompanijoms ketinančioms įkurti savo gamyklas Didžiojoje Hercogystėje.

Mokesčių lengvatos pritraukė daugeli stambių įmonių, kurios savo centrinius padalinius įkurdino Liuksemburge, o veiklą vykdo visame pasaulyje, tarp jų „ArcelorMittal“didžiausias pasaulyje nerūdijančio, anglinio plieno gamintojas, Europoje pirmaujanti media kompanija „RTL Group“ valdanti 55 televizijos kanalus ir 29 radijo stotis, iš Liuksemburgo yra kontroliuojami ‘Astra’ palydovai. Aliuminio, stiklo, cemento, padangų, magnetinių juostelių ir kompiuterių gamintojai įkūrė gamyklas, buvo įrengtos ‘Esch – surgre’ ir ‘Rosport’ užtvankos. Liuksemburge yra antra pagal dydį Europoje siurblinė, kuri pagamina daug hidroenergijos.

Didelė dalis Liuksemburge sunaudojamos energijos yra importuojama. Paskutiniais metais pramonė ir privatus sektorius daug investavo į alternatyvius energijos šaltinius. Liuksemburgas pirmauja saulės baterijų diegimo srityje. Paplitusios ir vėjo bei biodujų jėgainės.

Šalies ekonomika stabili, vidutiniškai auganti, infliacijos ir nedarbo lygis žemas.

Liuksemburge 1 procentas žmonių dirba žemės ūkyje, vyrauja smulkūs ūkininkai, 13 proc. pramonės srityje ir 86 proc. darbuojasi paslaugų, aptarnavimo srityje.

Liuksemburgas buvo rami žemdirbystės šalis, devynioliktame amžiuje trečdalis Didžiosios Hercogystės gyventojų emigravo į Ameriką, nes iš primityvaus žemės ūkio buvo sunku prasigyventi. Kai prancūzai 1850 metais atrado geležies rūdos šalis atsigavo, emigracija ne tik buvo sustabdyta, bet ir daugelis liuksemburgiečių grįžo atgal, atsirado ne tik darbininkai, bet ir bankininkai.

Liuksemburgas iš neturtingos agrarinės valstybės pamažu tapo šalimi, kuri pagal BVP tenkančiu vienam gyventojui, darbo užmokestį ir pajamas pirmauja ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulyje.

Liuksemburgas pasižymi didžiausiomis socialinėmis išmokomis, pirmauja pagal daugelį finansinių rodiklių, didžiausiu naujų automobilių skaičiumi tenkančiu 1000 gyventojų. Čia gyvenantys žmonės daugiausia ES lėšų skiria knygoms įsigyti.

Valstybė rūpinasi savo piliečiais, todėl jie taip gerai jaučiasi, dėl aukšto pragyvenimo lygio žmonės atsipalaidavę, ramūs, labai draugiški, nejaučia įtampos dėl pajamų, išlaidų ar verslo eigos. Vidutinis atlyginimas Liuksemburge įspūdingas – 3300 eurų ir pagrindinė priežastis, kad daug žmonių iš aplinkinių valstybių čia atvyksta dirbti ir gyventi, per metus į Liuksemburgą atsikelia apie 10 tūkst. žmonių.

Lyginant su kitomis Europos šalimis tabako, alkoholio ir degalų kainos yra gerokai mažesnės,

kasdienių produktų duonos, pieno, vaisių kainos primena lietuviškas, trumpai pasižvalgius beveik niekas, nekainuoja daugiau nei Lietuvoje.

Atlyginimai čia, palyginti su Lietuva, gerokai didesni, o mokesčiai mažesni, Lietuvoje mokesčiai palyginus labai dideli.

Liuksemburge yra daugybė mažų, vidutinių įmonių, agentūrų, ofisų, parduotuvėlių, kepyklėlių, mažų alaus daryklų, pilna kavinukių, užkandinių bei restoranų.

Maisto ir kitų prekių parduotuvės darbą baigia apie 19 val, o sekmadieniais apskritai reta parduotuvė dirba.

POLITINĖ SISTEMA

Liuksemburgas oficialiai Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, politinė santvarka konstitucinė monarchija, vykdomoji valdžia didysis hercogas ir ministrų kabinetas, įstatymų leidžiamoji valdžia 60 narių parlamentas penkerių metų kadencijai renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą, taip pat hercogo skiriama 21 nario patariamąjį balsą turinti Šalies Taryba.

Jeigu ne vėliava plevėsuojanti virš rezidencijos ir sargybinis prie vartų žingsniuojantis pirmyn ir atgal, niekada nepagalvotum, kad tai valdovo rezidencija. Rūmai nėra pompastiški iš išorės ar spinduliuojantys prabanga. Dabartinis rūmų šeimininkas Šarlotės anūkas Didysis hercogas Henri. Ilgiausiai šalį, 45 metus valdė Didžioji hercogienė Šarlotė (1896–1985) ir jos valdymo metu (1919 – 1964) įvyko Liuksemburgo ekonomikos lūžis. Dėl priimtų palankų įstatymų verslui 1929 metais Liuksemburgas būvo prikeltas ir tapo Europos ekonominiu stebuklu.

APIE ŠALĮ

Liuksemburgas yra vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji Kunigaikštystė, čia stabili ir nekorumpuota politinė valdžia, išsivysčiusi ekonomika, aukštas pragyvenimo lygis, bei gražus kraštovaizdis.

Vienos kongreso 1814 – 1815 metų nutarimu buvo sudaryta nepriklausoma Didžioji Liuksemburgo Kunigaikštystė, po kurios susikūrimo miestas dar labiau suklestėjo, nebūtų buvę Vienos kongreso, Liuksemburgas taip ir būtų likęs viena iš Belgijos provincijų.

Liuksemburgas yra nykštukinė valstybė, jos plotas 2586 kvadratinių kilometrų, 84 kilometrų ilgio ir 52 km. pločio, automobiliu išilgai visą šalį galima pervažiuoti per pusvalandį, skersai – daugiau nei valandą. Liuksemburgas yra suskirstytas į 3 apygardas, kurios toliau skirstomos į 12 kantonų, o šie– į 116 komunų, smulkiausią administracinį šalies vienetą.

Liuksemburgas priklauso šalių regionui, kurios yra tankiausiai gyvenamos Europoje, tačiau gyvenimo lygis jose yra labai aukštas.

Gyventojų skaičius apie 584 tūkstančius, sostinėje gyvena apie 100 tūkst. žmonių.

Liuksemburgas maža, daugiakultūrė valstybė, yra tolerantiška visiems atvykstantiems, 46 procentus gyventojų sudaro užsieniečiai.

Po antrojo Pasaulinio karo Liuksemburgas, Belgija ir Nyderlandai sukurė Beniliuksą, ekonominę sąjungą, R. Schumano inicijuota ir 1951 metais įkurta Europos anglių ir plieno bendrija buvo pirmasis žingsnis Europos ekonominės bendrijos ir Europos Sąjungos link.

Liuksemburgas 1957 metais buvo viena iš Europos Sąjungos įkūrėjų, nuo pradžios yra aktyvi Europos Sąjungos ir daugelio tarptautinių organizacijų narė.

Čia yra įsikūrusios vienos svarbiausių Europos Sąjungos institucijų: dalis Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Europos Parlamento sekretoriato, Europos statistikos tarnyba, Europos Teisingumo Teismas, Europos Audito Rūmai, Europos investicijų bankas bei Europos investicijų fondas.

Liuksemburgas yra JT, NATO, ES, Vakarų Europos Sąjungos, Beneliukso Ekonominės Sąjungos, Saugos ir Europos Bendradarbiavimo Organizacijos, Europos Tarybos ir Ekonomikos Bendradarbiavimo ir Vystymo Organizacijos narys.

Dėl šių priežasčių tokia maža tauta yra gerai žinoma visoje Europoje ir pasaulyje.

Sostinė – Liuksemburgas, didžiausias šalies miestas, jame nėra jokios pompastikos, žmonės turtingi, bet jie nesistengia to „išrėkti“ kitiems, čia nerasi sostinėms būdingo šurmulio.

Pagrindinę jo dalį paprasta apeiti pėsčiomis, tylus, ramus, sakytum, laimingos hercogystės miestukas jeigu ne tolyje, miesto pakraštyje, matomi ES institucijų daugiaaukščiai pastatai, nė neįtartum jo svarbos ir reikšmės.

Liuksemburgo sostinė išsidėsčiusi apie tarpeklį prie Alzetės upės, išskiria gražiu senamiesčiu, tiltais, jų čia yra 95 ir 5 milžiniški viadukai, yra daug parkų, miestas labai žalias ir puikiai sutvarkytas, besivaikščiojant po miestą anksčiau ar vėliau įžengi į kokį nors gražų parką.

Užmiesčio peizažai šioje šalyje itin gražūs, įvairus reljefas: upių slėniai ir vynuogynai, šiaureje vaizdingos kalvos, miškai ir gausybė upelių, Miulertalio sritis, dar vadinama Mažąja Šveicarija.

Liuksemburgas yra nedidelė valstybė, todėl čia atvykus kelioms dienoms, galima pamatyti daug gražių vietų, išvengiant ilgų kelionių, eismo spūsčių ir yra puikus pavyzdys, kaip harmoningai gali derėti sena ir nauja.

Į viršų