LT

Valstybės raida

1990-2019

Rodikliai • Prognozės • Gerovės šalys

Tiesioginė ar atstovaujamoji demokratija

Galima išskirti du demokratijos modelius:

1. TIESIOGINĖ, ARBA DALYVAUJAMOJI, DEMOKRATIJA (sistema, kai piliečiai tiesiogiai įtraukiami į sprendimų priėmimą)

2. ATSTOVAUJAMOJI, ARBA LIBERALI, DEMOKRATIJA (kai individo interesus atstovauja tautos renkamas atstovas)

Tiesioginės demokratijos šalininkai pabrėžia, kad politinės partijos tiesioginėje demokratijoje paprastai turi mažesnę valdžią nei atstovaujamojoje demokratijoje.

1. Tiesioginė demokratija

Tiesiogine demokratija vadinama demokratinė valdymo forma, kurios sprendimų priėmimo mechanizme tiesiogiai dalyvauja visi piliečiai – tauta pati priima svarbiausius politinius sprendimus. Tai reiškia, kad suverenitetas valstybėje priklauso liaudžiai. Liaudis suverenitetą įgyvendina tiesiogiai, pvz., referendumu, leisdama įstatymus. Tai pagrindinis tiesioginės demokratijos skirtumas nuo atstovaujamosios demokratijos, kurioje sprendimus priima tautos išrinkti atstovai. Tiesioginė demokratija taip pat turi atstovaujamąsias struktūras, tokias kaip parlamentas, vyriausybė, teisminė valdžia ir kt. Tačiau šios institucijos yra tiesiogiai kontroliuojamos liaudies, bet kuriuo metu galinčios vetuoti jau priimtus ir priimti kitus sprendimus, tai yra piliečiai turi galimybę patys įsitraukti į politinių sprendimų priėmimo procesą ir ginčų atveju turėdami galutinį sprendžiamąjį balsą kontroliuoti atstovaujamuosius organus.

Tokio tipo demokratija – tai mažos bendruomenės valdymo sistema, kai mažas dalyvių skaičius ir nedidelis interesų skirtumas leidžia kiekvienam individui tiesiogiai veikti priimamus sprendimus. Tokia demokratijos forma rodo aukštą valdžios legitimumo laipsnį ir egzistuoja kaip efektyvi valstybės institucijų kontrolės sistema.

2 Atstovaujamoji demokratija

Atstovaujamoji demokratija nuo tiesioginės skiriasi tuo, kad piliečiai ne tiesiogiai dalyvauja demokratiniame procese, bet veikia priimamus politinius sprendimus per pačių išrinktus atstovus, tai yra tautos valią gali išreikšti ne tik ji pati, bet ir atstovai. Atstovaujamoji demokratija tapo neišvengiama vykstant teritoriniam valstybės augimui, kai piliečiai fiziškai nebegali susirinkti drauge ir bendrai priimti sprendimus. Todėl individų valios reiškėjais tampa jų renkami atstovai. Atstovaujamąją demokratiją atitinka keturi modeliai: ginamoji (protective) demokratija, konkurencinė elitistinė demokratija, pliuralizmas ir teisinė (legal) demokratija. Valdžios koncentravimas santykinai mažos visuomenės dalies rankose sudaro tam tikrų atskaitomybės problemų, valdanti mažuma, gavusi visapusį pasitikėjimą, gali tuo pasinaudoti ir suspenduoti demokratinį procesą. Valdžių atskyrimas yra vienas iš šios problemos sprendimo būdų. Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisinė valdžios, kaip ir įstatymai, sudaro puikias galimybes užkirsti kelią savivalei.

Į viršų